Apie mus Veikla Skelbimai Kontaktai law Norintiems paremti RSS Lietuva Euroatlantin s organizacijos Rusija Kitos alys Saugumas ir gr sm s Energetika U sienio spaudos ap valgos law Leidiniai Rekomenduojame: Mus remia: Kitos alys law Australijos imigracijos politika: distopija b gantiems nuo konflikt (5) Justina Po kevi i t , politikos ap valginink 2014 03 19
Viena prie kitos sugr stos palapin s, deramos medicinin s pagalbos sulaukti ne manoma, vaikai mokyklas neina, suaugusieji neturi darbo, palikti sal negalima: itokiomis Jungtini Taut ir Amnesty International stipriai sukritikuotomis s lygomis Nauru ir Papua-Naujajai Gvin jai priklausian ioje Manus saloje gyvena apie kelis t kstan ius pab g li , svajojusi gyvenim t sti Australijoje. ios alies imigracijos politikos dalis perkelti nuo konflikt ar persekiojimo law pab gusius imigrantus ma as atokias saleles, jau daugiau kaip por met sulaukia tarptautini organizacij kritikos. Kokia ta politika, d l ko kritikuojama ir ar sugrie tinti statymai sustabdys moni srautus?
Australija, s kmingai i vengusi 2008- j kriz s, jau ne vien de imtmet patiria stipr ir stabil ekonomin kilim , ir tai j daro patraukli namus paliekantiems ne tik d l humanitarini , bet ir d l ekonomini prie as i . Pagal BVP dal mogui 2013-aisiais Australija buvo 19-ta pasaulyje , pirmajame de imtuke palikusi nyk tukines ir sal valstybes ir pralenkusi tokias pasiturin ias alis kaip Austrija ar vedija. i alis turtinga gamtini i tekli angli , gele ies r dos, skal n duj , kurias suskystintas ruo iamasi eksportuoti netolimoje ateityje ir yra s kmingai i pl tojusi paslaug sektori , o pagrindin mis eksporto partner mis jau ne vienus metus pasirinkusi Kinij ir Japonij . Nenuostabu, kad Australija ekonominiu stabilumu ir auk tu pragyvenimo law lygiu traukia ne vien imigrant .
Statistika rodo, kad Australijoje prieglobs io ie kan i j skai ius pastaraisiais metais did jo: per 2011 ir 2012 metus oru al pasiek 5250, vandeniu 7379 mon s. domu tai, jog oru atvykusius registruoja ir j apskait veda pati Australija, o tai pab g lius, pasiekusius alies krantus laiveliais, law administruoja Manus ar Nauru salose. Dar vienas Australijos u j rio pab g li pri mimo ir laikino prieglobs io centras law yra aliai priklausan ioje Kal d saloje, i kurios mones ketinama perkelti min t sias Nauru ir Manus salas.
Laivais atplaukia gan tinai jauni mon s did iausi j grup sudaro 18 30 met atvyk liai. Daugiausia pab g li per paskutiniuosius metus Australijos krantus pasiek i Afganistano, Irano, ri Lankos ir Pakistano. Karo zonos, pokonfliktin law s valstyb s ir iaur s re imai ver ia t ali gyventojus rizikuoti gyvybe ir tiesiogine to od io prasme kirsti law vandenyn prieglobs io Australijoje ie kantieji tok sprendim priima ne i gero gyvenimo.
Tiek Kal d , tiek Nauru ir Manu salose kurtus pab g li pri mimo centrus ne kart kritikavo Jungtini Taut Vyriausiasis pab g li komisariatas (UNHCR), mogaus teisi gynimo organizacija Amnesty law International ir kitos su pab g liais dirban ios ir j teises ginan ios organizacijos. Prie metus Kal d saloje kurtame centre apsilankiusi law Amnesty International atstov j prilygino kal jimui , o pra jusi met lapkrit Nauru ir Manus salas ap i r j UNHCR ekspertai tuos centrus pavadino neatitinkan iais tarptautini standart . Mes susir pin , kad ie centrai neturi teisingos ir efektyvios sistemos pab g li byloms tirti, nesuteikia saugi ir humani k s lyg sulaikytiesiems ir nepriiima adekva i ir greit sprendim d l oficiali pab g li , urnalistams pasakojo law UNHCR atstovas spaudai Adrianas Edwardsas.
Australijos pab g li pri mimo centr kritik galima suskirstyti dvi pagrindines kategorijas. Pirma kritikuojamos pa ios fizin s s lygos, kuriomis tenka gyventi jaunimui, suaugusiesiems, senyvo am iaus pab g liams ir vaikams. Pab g nuo iaurum namuose ir i kent varginan law i kelion laivais ir valtimis, mon s ia nesulaukia ir reikaling psichologini konsultacij , kurios ypa b tinos vaikams. Jordanijos Zaatari pab g li stovykloje apsilankiusi Australijos ali j partijos senator Sarah Hanson-Young Kal d salos centre matyt vaizd apib dino kaip dar li dnesn : vaikai ia neina mokykl , ir, u uot sulauk psichologin s pagalbos d l kelion je ir prie j patirt traum , yra toliau traumuojami kal jimo s lygas primenan iame centre.
Kita kritikos dalis yra skiriama pab g li teisiniam law statusui. J bylos tiek Kal d , tiek Manus, tiek Nauru saloje vis pirma d l darbuotoj tr kumo per i rimos itin l tai, o tai t kstan ius pab g li palieka priverstinai sulaikytus neapibr t laik . Kiek laiko itokioje ne inioje teks prab ti prieglobs io ie kantiesiems salose ir kada
Viena prie kitos sugr stos palapin s, deramos medicinin s pagalbos sulaukti ne manoma, vaikai mokyklas neina, suaugusieji neturi darbo, palikti sal negalima: itokiomis Jungtini Taut ir Amnesty International stipriai sukritikuotomis s lygomis Nauru ir Papua-Naujajai Gvin jai priklausian ioje Manus saloje gyvena apie kelis t kstan ius pab g li , svajojusi gyvenim t sti Australijoje. ios alies imigracijos politikos dalis perkelti nuo konflikt ar persekiojimo law pab gusius imigrantus ma as atokias saleles, jau daugiau kaip por met sulaukia tarptautini organizacij kritikos. Kokia ta politika, d l ko kritikuojama ir ar sugrie tinti statymai sustabdys moni srautus?
Australija, s kmingai i vengusi 2008- j kriz s, jau ne vien de imtmet patiria stipr ir stabil ekonomin kilim , ir tai j daro patraukli namus paliekantiems ne tik d l humanitarini , bet ir d l ekonomini prie as i . Pagal BVP dal mogui 2013-aisiais Australija buvo 19-ta pasaulyje , pirmajame de imtuke palikusi nyk tukines ir sal valstybes ir pralenkusi tokias pasiturin ias alis kaip Austrija ar vedija. i alis turtinga gamtini i tekli angli , gele ies r dos, skal n duj , kurias suskystintas ruo iamasi eksportuoti netolimoje ateityje ir yra s kmingai i pl tojusi paslaug sektori , o pagrindin mis eksporto partner mis jau ne vienus metus pasirinkusi Kinij ir Japonij . Nenuostabu, kad Australija ekonominiu stabilumu ir auk tu pragyvenimo law lygiu traukia ne vien imigrant .
Statistika rodo, kad Australijoje prieglobs io ie kan i j skai ius pastaraisiais metais did jo: per 2011 ir 2012 metus oru al pasiek 5250, vandeniu 7379 mon s. domu tai, jog oru atvykusius registruoja ir j apskait veda pati Australija, o tai pab g lius, pasiekusius alies krantus laiveliais, law administruoja Manus ar Nauru salose. Dar vienas Australijos u j rio pab g li pri mimo ir laikino prieglobs io centras law yra aliai priklausan ioje Kal d saloje, i kurios mones ketinama perkelti min t sias Nauru ir Manus salas.
Laivais atplaukia gan tinai jauni mon s did iausi j grup sudaro 18 30 met atvyk liai. Daugiausia pab g li per paskutiniuosius metus Australijos krantus pasiek i Afganistano, Irano, ri Lankos ir Pakistano. Karo zonos, pokonfliktin law s valstyb s ir iaur s re imai ver ia t ali gyventojus rizikuoti gyvybe ir tiesiogine to od io prasme kirsti law vandenyn prieglobs io Australijoje ie kantieji tok sprendim priima ne i gero gyvenimo.
Tiek Kal d , tiek Nauru ir Manu salose kurtus pab g li pri mimo centrus ne kart kritikavo Jungtini Taut Vyriausiasis pab g li komisariatas (UNHCR), mogaus teisi gynimo organizacija Amnesty law International ir kitos su pab g liais dirban ios ir j teises ginan ios organizacijos. Prie metus Kal d saloje kurtame centre apsilankiusi law Amnesty International atstov j prilygino kal jimui , o pra jusi met lapkrit Nauru ir Manus salas ap i r j UNHCR ekspertai tuos centrus pavadino neatitinkan iais tarptautini standart . Mes susir pin , kad ie centrai neturi teisingos ir efektyvios sistemos pab g li byloms tirti, nesuteikia saugi ir humani k s lyg sulaikytiesiems ir nepriiima adekva i ir greit sprendim d l oficiali pab g li , urnalistams pasakojo law UNHCR atstovas spaudai Adrianas Edwardsas.
Australijos pab g li pri mimo centr kritik galima suskirstyti dvi pagrindines kategorijas. Pirma kritikuojamos pa ios fizin s s lygos, kuriomis tenka gyventi jaunimui, suaugusiesiems, senyvo am iaus pab g liams ir vaikams. Pab g nuo iaurum namuose ir i kent varginan law i kelion laivais ir valtimis, mon s ia nesulaukia ir reikaling psichologini konsultacij , kurios ypa b tinos vaikams. Jordanijos Zaatari pab g li stovykloje apsilankiusi Australijos ali j partijos senator Sarah Hanson-Young Kal d salos centre matyt vaizd apib dino kaip dar li dnesn : vaikai ia neina mokykl , ir, u uot sulauk psichologin s pagalbos d l kelion je ir prie j patirt traum , yra toliau traumuojami kal jimo s lygas primenan iame centre.
Kita kritikos dalis yra skiriama pab g li teisiniam law statusui. J bylos tiek Kal d , tiek Manus, tiek Nauru saloje vis pirma d l darbuotoj tr kumo per i rimos itin l tai, o tai t kstan ius pab g li palieka priverstinai sulaikytus neapibr t laik . Kiek laiko itokioje ne inioje teks prab ti prieglobs io ie kantiesiems salose ir kada
No comments:
Post a Comment